Nedidelis eksperimentas – kiek kainuotų atsisiųsti „MacBook Pro“ iš „Amazon“ parduotuvės Anglijoje. Kompiuteris – 914,7 svarų, siuntimas – 8,46 svarų. Iš viso – 923,16.

Oficialus svaro sterlingų kursas šiandien – 4,1303 Lt. Perkant realiai jie kainuoja daugiau, sakykim kokie 4,18 Lt už svarą. Gaunasi 3860 Lt., jokių papildomų mokesčių mūsų valstybei mokėti nebereikia.

Tame pačiame pranešime rašoma, kad Lietuvoje toks kompiuteris kainuoja 3999 Lt. Skirtumas nedidelis, bet vis dėlto jis yra.

Gyvename baubų laikais. Prasidėjus paukščių gripui pradedame valgyti jautieną, o pasigirdus pranešimams apie grėsmingą kempinligę vėl grįžtame prie vištienos.

Pastaruoju metu Lietuvoje itin plačiai skamba valgyti netinkamo maisto tema, o amerikietis režisierius Talalas Jabaris į “Kino pavasarį” atvežė dar vieną baubą – mobiliojo ryšio antenų ir telefonų skleidžiamomis bangomis gąsdinantį dokumentinį filmą “Grėsmingas signalas” (Full Signal).

“Gero ryšio kaina – pavojus gyvybei. Apie tai kol kas tik šnibždamasi, o elektromagnetinės spinduliuotės sukeltų ligų istorijos kruopščiai slepiamos”, – rašoma filmo pristatyme.

Režisierius filme teigia, kad prieš 10 – 15 metų mobilusis ryšys mus pasiekė būdamas pernelyg pavojingas žmonėms naudotis, o dabar vyksta didelis eksperimentas, kaip jis mus visus paveiks.

Tema apie mobiliojo ryšio pavojus nėra nauja Lietuvoje. Retsykiais pasirodo pranešimų apie daugiabučių namų ar miestelių bendruomenių kovas su antenas keliančiais mobiliojo ryšio operatoriais. Vieni pasakoja apie antenų sukeliamus sveikatos sutrikimus, kiti atsikerta, kad viskas – normos ribose.

Nesiimu spręsti, kuri pusė šiame ginče teisi, tenoriu išdėstyti savo požiūrį į galvą keliantį naują baubą. Pradžiai reikia pasakyti, kad mobiliojo ryšio antenų ir “šiuolaikinio” maisto problemos – iš esmės skirtingos.

Kiaulę ar morką galima užauginti sveikai, tačiau tai brangiau kainuoja, tad pamirštama apie vartotojų sveikatą ir pirmenybė atiduodama pajamoms. Tokia situacija – šokiruojanti, nes turima galimybių tiekti švarų maistą, tačiau to nedaroma.

Su mobiliuoju ryšiu viskas kitaip. Filme neišgirdau faktų, kad yra sukurtos žymiai saugesnės, tačiau kur kas brangesnės mobiliojo ryšio tiekimo technologijos. Tik hipotetinis kaltinimas “jiems nerūpi alternatyvos paieškos, nes ir dabar gerai”.

O man atrodo priešingai – ši sritis dabar yra viena labiausiai tyrinėjamų. Milijonai protų ieško naujo “the next big thing”, kad iš sosto išverstų dabartinius technologijų lyderius.

Nesu užsispyręs kietakaktis, kad neigčiau mobiliojo ryšio ar bet kurių kitų elektromagnetinių bangų  įtaką žmonių organizmui. Režisierius pateikė informacijos apie žūstančias smegenų ląsteles, o žemėlapyje rodė, kad mirčių nuo vėžio aplink mobiliojo ryšio antenas būna daugiau nei kitose vietose.

Tačiau įvairiausius sveikatos sutrikimus sukelia ir automobilių išmetamos dujos, o kompiuterių ekranai kenkia akims. Grėsmių sąrašą galima tęsti, bet juk nepersėsime į arklio traukiamus vežimus, o biuruose nesėdėsime prie rašomųjų mašinėlių.

Šioje vietoje tiktų prisiminti Winstono Churchillio frazę, kad alkoholis jam davė daugiau, nei atėmė (I have taken more out of alcohol than alcohol has taken out of me). Ir mobilusis telefonas man duoda kur kas daugiau naudos, nei kelia grėsmių.

Dalį kaltės dėl tokio požiūrio turėtų prisiimti ir režisierius, nes nuomonę pakeisti turėjęs “Grėsmingas signalas” pritrūko ir argumentuotų įrodymų, ir paveikesnės kino kalbos.

Po filmo peržiūros “Kino pavasaryje” fiziku prisitatęs jaunas vyrukas režisieriaus paklausė, kodėl elektromagnetines bangas ir jų poveikį aptarinėja bendrosios praktikos gydytojas, poetė, rašytoja ir visuomenės veikėja, o ne tikri šios srities specialistai?

Man kyla tas pats klausimas. Netikiu, kad “daugiamilijardinė mobiliųjų telefonų industrija” būtų papirkusi ar kitaip nutildžiusi visus pasaulio universitetus, visus fizikus, biofizikus ar biologus.

Iš filmo kaip tik susidaro įspūdis, kad rimčiausi elektromagnetines bangas demaskuojantys tyrimai atliekami Skandinavijos šalyse, kurios yra vienos lyderių mobiliųjų telekomunikacijų pasaulyje (Ericsson, Nokia).

Man vis dar grėsmingiau atrodo neaišku kaip ruošiamas mūsų maistas.

***

Pastabos paraštėse

Tikrai baisu: filme nuskambėjo kaltinimas, kad JAV mobiliojo ryšio tiekėjai stato naujas antenas net kai jų nereikia, paprasčiausiai tam, kad laisvoje vietoje neatsirastų konkurentų antenų. Tikiuosi, kad Lietuvoje taip nesielgiama.

Nebloga idėja: sukurti zonas be mobiliojo ryšio. Leiskime žmonėms pasirinkti tokį gyvenimo būdą

Ironija: vaikščiojo gandas, kad filmas „Grėsmingas signalas“ atvežamas „Teo“ iniciatyva, tačiau bilietus padovanojo „Tele 2″

Aurumania dviratis

Į Vilnių atvežtas brangiausias pasaulio dviratis – skelbia portalai lrytas.lt, delfi.lt, 15min.lt, diena.lt. Tai nėra tiesa.

Rašoma, kad „Aurumania“ sukurto dviračio kaina – 80 tūkst. eurų (apie 276 tūkst. litų). Tuo tarpu britų menininko Damieno Hirsto tikrais drugeliais išpuoštas „Trek Madone“ aukcione 2009 m. lapkričio 1 d. buvo parduotas už 500 tūkst. dolerių (1 mln. 250 tūkst. litų).

Damien Hirst Trek Madone

Tai – važiuoti tinkantis dviratis. Sėdėdamas ant šio „Trek Madone“ Lance’as Armstrongas finišavo 2009 m. „Tour de France“ lenktynėse.

Tame pačiame aukcione parduoti dar 6 Lance’o Armstrongo TdF dviračiai. Tik vienas jų buvo pigesnis už „Aurumania“, dviejų kaina maždaug  ta pati.

Žinoma galima aiškinti, kad „brangiausias“ reiškia pagaminimo medžiagas, kad mano minimų „Trek“ dviračių kainas iškėlė aukciono karštinė ir t.t. Bet juk niekas negamina auksinio paveikslo su „Swarovski“ kristalais ir nesako, kad jis brangiausias. Visi prisimena, kad iš paprastos drobės ir dažų kai kurie menininkai yra sukūrę už auksinius brangesnių darbų.

Belieka spėlioti, kuris labiau tinka investuoti, kurio dviračio kaina ateityje labiau kils – „Aurumania“ auksinio ar Damieno Hirsto drugelių.

„Bugatti“ arbatinukas.

Nežinau, kodėl arbatinukui reikia tiek mygtukų, lempučių ir skaičiukų, tačiau jie traukia, lyg tas žiedas iš „Žiedų valdovo“. 185 svarai sterlingų.

„Dyson“ ventiliatorius

Ne tik traukia kaip žiedas, bet ir atrodo kaip žiedas. Kas namai būtų panašūs į kosminį laivą. 200 svarų sterlingų.

„mypressi TWIST“ nešiojamas espresso aparatas

Į darbo stalo stalčių. Kitą – į mašinos daiktadėžę. Ir dar vieną draugei į rankinuką. 169 doleriai.

]]> http://www.raciukaitis.lt/2009/10/17/kaledines-dovanos-2009/feed/ 2 http://www.raciukaitis.lt/2009/07/29/iphone-ir-mms/ http://www.raciukaitis.lt/2009/07/29/iphone-ir-mms/#comments Wed, 29 Jul 2009 06:48:27 +0000 Aurimas http://blog.lrytas.lt/nedraugiskas/?p=362

iPhone MMS

Nežinau, kodėl tai veikia, tačiau veikia.

Turiu „iPhone 3G“, pirktas iš „Omnitel“. Po programinės įrangos atnaujinimo į OS 3.0 atsirado galimybė siųsti MMS žinutes.
Aparatas MMS siuntė be problemų, tačiau jų nepriimdavo. „Omnitel“ atsiųsdavo paprastą SMS žinutę su kodu ir internetinio puslapio adresu, kur MMS žinutę peržiūrėti.
Kaip tai ištaisyti?
Labai paprasta: įdėkite SIM kortelę į kitą telefoną, kuris turi MMS funkciją, ir išsiųskite bei gaukite MMS žinutę. Po to SIM dėkite atgal į „iPhone“. Viskas veiks.
Nesuprantu kodėl.

Jis labai subjektyvus. Sąraše tik tai, ką buvau gavęs pabandyti ar pats turėjau/turiu įsigijęs. Išbandysiu ką nors naujo – sąrašą papildysiu.

Nr.1 – iPhone 3G. „Apple“ inžinieriams ir programuotojams pavyko sukurti beveik idealų aparatą. Patogus (jeigu nevairuoji) ir intuityvus. Tinka ir darbui, ir pramogoms. Įsigijęs jį supranti, kodėl „iPhone“ vartotojai mobiliuoju internetu naudojasi keliasdešimt kartų dažniau nei kitų aparatų savininkai. Jis tiesiog prilimpa prie rankos. Tačiau į pirmą vietą jį iškėlė daugybė programuotojų, kurie nesustodami kuria programas šiam telefonui. Rasi viską, ko tik pageidauji: socialiniai tinklai, internetiniai pokalbiai, asmeninių finansų sekimo programos, pirkinių sąrašai, galybė žaidimų ir t.t. „App Store“ verčia pamiršti kvailus „Apple“ įvestus apribojimus kai kurioms telefono funkcijoms. Jį dabar ir naudoju. Gaila, kad dėl milžiniškų duomenų roaming’o kainų užsienyje jis tampa paprasčiausia plyta.

Nr.2 – BlackBerry Curve 8900. „iPhone“ kartais iškrečia pokštų. Pavyzdžiui lauki svarbaus laiško, tačiau tingi nešiotis kompiuterį. Būna labai pikta, kai visą paštą nusikreipęs į telefoną prieš save pamatai lentelę „Can’t get mail“ (nors prieš 15 min. viskas veikė). Pripažįstu, gal aš ką nors ne taip sukonfigūravau, tačiau su „BlackBerry“ ko nors ne taip nebūna – jis paprasčiausiai veikia. Šiam modeliui stipriai trūko 3G ryšio. Tačiau vistiek tokį nuspirkčiau, jei mėnesiniai mokesčiai nebūtų žvėriškai dideli.

Nr.3 – Nokia N95 8GB. Monstras. Turi viską, ką gali turėti telefonas. Tik valdymo patogumo trūksta. Pavyzdžiui niekaip nepavyko padaryti taip, kad būdamas namų bevielio tinklo zonoje automatiškai jungtusį prie jo, o ne prie mobiliojo interneto. Turėjau iki „iPhone“.

Nr.4 – Nokia E75. Patogesnė pašto programa, QWERTY klaviatūra, tačiau prastesnis fotoaparatas. Rinkčiausi N95 8GB.

Nr.5 – Nokia N85. Jeigu turėjai vieną „Nokia“ išmanųjį telefoną – pažįsti juos visus. Keičiasi tik formos, o programinė įranga iš esmės lieka ta pati. Lieka ir senesnių „Nokia“ telefonų problemos. Iš esmės šiuos tris telefonus (N95 8GB, E75 ir N85) galima kaitalioti vietomis priklausomai nuo skonio ir poreikių. Jeigu labiau reikia QWERTY klaviatūros – į 3 vietą pakils E75, jeigu nori geresnio fotoaparato – N95 8GB ir t.t.

Nr.6 – LG KM900 Arena. Jeigu nebūčiau išmaniųjų telefonų gerbėjas, mėgstantis pasipildyti telefoną man reikalingomis programėlėmis – kelčiau „LG Arena“ į… sakykim, kad 4 vietą. Dar vienas aparato trūkumas – jo negalima sinchronizuoti su „Apple“ kompiuteriais. Jei tokie dalykai jums nerūpi – telefonas tikrai geras.

Nr.7 – Nokia XpressMusic 5800. „Nokia“ su dar nepatogesniu valdymu. Suomių gaminami telefonai su mygtukais kur kas geresni.

Nr.8 – LG KP500. Štai kas gaunasi, kai į pigų telefoną įdeda lietimui jautrų ekraną. Ačiū, geriau nereikia. Iš esmės jis netinkamas šiam TOP’ui, nes amžiams pasmerktas likti paskutinis. Bet jei jau davė pabandyti – pabandžiau…

Bėda ta, kad podkastų yra labai daug ir susirasti perliukų yra itin sunku. Tad įdedu trumpą savo sąrašą – gal kam pravers.

Lietuviškai:

• Lietuvos radijas, Radijo teatras. Fantastiškas būdas trumpinti ilgoms kelionėms automobiliu. Ačiū jiems už nepastebimai per atostogas pervažiuojamą Lenkiją, už akimirką trunkančias keliones pas tėvus. Galėtų būti dažnesni ir įvairesni. AUDIO
• Žinių radijas, Žiniasklaidos anatomija. Ką kalba ir ką mąsto kolegos-konkurentai. AUDIO
• Žinių radijas, Dvi pusės. A.Sprauniaus rengiama užsienio spaudos apžvalga. Geriausias šio žanro pavyzdys, kokį esu girdėjęs. Smagiausia klausytis, kaip jis prives perskaitytą straipsnė prie po to paleidžiamos muzikos. AUDIO

Angliškai:

• Circuits with David Pogue. The New York Times tech apžvalgininko D.Pogue apybraižos apie naujausius gadgetus. Jo kuriamas spektaklis dažnai būna įspūdingesnis už apžvelgiamus prietaisus. VIDEO
• Adobe Photoshop Lightroom Killer Tips. Trumpos pamokėlės, kaip dirbti su Adobe Lightroom. VIDEO
• Best Ads on TV. TV reklamų rinkinukas, labai tinka atsipalaiduoti per pertraukėlę tarp darbų. VIDEO
• NPR: Live Concerts. Koncertai – jau aprašiau vakar. AUDIO
• Jamie’s Ministry of Food Recipes. J.Oliveris rodo, kaip gaminti valgyti. Gaila, kad nebeatnaujinami. VIDEO

Jeigu turite ką pasiūlyti – rašykite, susidomėjęs išbandysiu

Vakar klausiau Tomo Waitso koncertą (trukmė 2 val. 22 min.), jau atsisiųsti savo eilės laukia „The Raconteurs“, „Radiohead“ ir „Peter Bjorn and John“.

Kol sėdžių prie šio įrašo, iš kompiuterio skamba „Travis“.

Podkasto sąraše – 100 koncertų, kuriuos siūlo amerikiečių National Public Radio. Visi nemokami ir juos galima atsisiųsti ir klausyti savo kompiuteriu ar įsidėti į mp3 grotuvą.

Koncertus galite atsisiųsti iš čia (nuorodą atidaro „iTunes“ programa).

Muzikos galima klausytis ir online, tereikia nueiti į NPR puslapį. Ten rasite visų siūlomų atlikėjų sąrašą, koncertų aprašymus su nuotraukomis. Kai kuriuos koncertus galima atsisiųsti tiesiai iš puslapio, be „iTunes“ pagalbos.

Pripažinkime: įvairiausių atlikėjų pasiūla pakankamai didelė ir plati, kad būtų galima pamiršti nelegalius muzikos parsisiuntimus.

Yra keletas smulkių nepatogumų.

Pirma – atsisiunčia vientisas garso failas, tad skipinti per dainas neišeis. Teks prisiminti juostinių magnetofonų laikus

Antra – prie podkastų „iTunes“ neprileidžia Lietuvoje reigistruotų vartotojų. Tačiau paprasčiausiai išsiregistruokite iš savo ir viskas bus ok

Išbandžiau Google pristatytą paslaugą Google Sync, tad trumpai apie tai, kaip viskas pavyko.

Google puslapyje perspėjama pirmiausia pasidaryti visų telefono kontaktų ir kalendoriaus atsarginę kopiją, nes sinchronizuojantis su Google visi duomenys bus pakeisti. Taip ir padariau. Priedo dar eksportavau kontaktų ir kalendoriaus įrašų kopijas iš kompiuterio programų Adress Book ir iCal (Mac OS X).

Pasijungti Google Sync skaitant nurodymus internete buvo labai paprasta.

Pirminė mano idėja buvo tokia: išsitrinu visus kontaktus iš Gmail, sinchronizuoju tuščią dėžutę su iPhone, tuomet susikeliu visus savo kontaktus ir kalendoriaus įrašus iš kompiuterio į telefoną ir jie automatiškai atsiduria Google serveryje.

Teko šiek tiek nusivilti. Kai įsijungi Google Sync, iTunes atsisako sinchronizuoti Adress Book ir iCal turinį su telefonu. Parašo, kad tai jau daroma bevieliu būdu. Teko kompiuteryje išeksportuotus kontaktus importuoti į Gmail ir laukti, kol jie sugrįš į telefoną.

Čia kyla keletas problemų. Importuojant pagal Gmail pageidavimus konvertuotą Adress Book *.abbu failą, visi kontaktai įsikėlė be lietuviškų raidžių. O įsikeliant vCard kontaktus dingsta visos susikurtos grupės ir kontaktams priskirtos nuotraukos. Teko pasidarbuoti rankomis.

Antras bandymo etapas – Gmail kontaktų sinchronizavimas su kompiuteriu. Mac OS X Adress Book programa turi galimybę sinchronizuotis su Google (kiek suprantu tokia galimybė atsiranda tik tuomet, kai prie kompiuterio pasijungiate iPhone ar iPod Touch).

Tokio sinchronizavimo tikslas – visuomet turėti naujausius kontaktus visuose savo įrenginiuose: telefone ir dviejuose kompiuteriuose, o taip pat turėti galimybę juos pasiekti bet kada ir iš bet kur per Gmail.

Tiesa, kol kas nesuvokiau, kaip tas sinchronizavimas veikia, nes pabandęs ištrinti visus kontaktus iš antrojo kompiuterio ir įjungęs sinchronizaciją su Google taip ir nesulaukiau, kol kontaktai atsidurs kompiuteryje

Po to į galvą šovė dar viena mintis: jeigu jau Google leidžia sinchronizuoti kontaktus per Exchange, tai kodėl nepabandžius įsijungti šios sinchronizacijos ir kompiuteryje, Adress Book programoje

Įsijungiau. Šiuo metu vienas kompiuteris su Google adresų knygute bando susisiekti per Google sinchronizaciją, kitas – per Exchange. Žiūrėsime, kaip kuris būdas veikia ir kurį reikės pasirinkti.

Kur kas didesnė bėda su kalendoriumi ir jo sinchronizacija. Mac OS X kažkodėl leidžia kontaktus sinchronizuoti net su keliomis tarnybomis, tuo tarpu kalendorių – tik su savo sukurtu ir mokamu MobileMe.

Nesuradęs jokio priimtino sprendimo, kaip kompiuteryje turimus susitikimus perkelti į telefoną ar Google kalendorių, paprasčiausiai išjungiau kalendoriaus sinchronizavimą su Google ir toliau tai darau per laidą, prisijungęs prie kompiuterio.

PAPILDYMAS. Viskas nėra taip gražu, kaip atrodo. Adresų knygutė per Exchange nesisinchronizuoja. O norint, kad kontaktai sinchronizuotųsi per Google paskyrą, reikia jungti telefoną ir sinchronizuoti jį su Adress Book. Kaip jau rašiau aukščiau, kai įjungtas Google Sync – to padaryti neišeina. Naudojame google paiešką ir ieškome sprendimo. Jeigu protingesni žmonės nieko nesugalvoję, teks Google Sync išsijungti ir laukti geresnių laikų.

K.Zikaro nuotr. (iš KAM pranešimo spaudai)

Kokios yra būtinos priemonės kompiuterių klasei pradėti veikti? Jeigu ta kompiuterių klasė Afganistane – ne tik kompiuteriai, bet ir 2 elektros generatoriai.

„Kompiuterių klasė įrengta PAG-8 karių pagalba – prieš porą savaičių kariai koledžui perdavė penkis kompiuterius, tiek pat spausdintuvų ir du elektros generatorius – visas būtinas priemones kompiuterių klasės veiklai pradėti.“ (iš Krašto apsaugos ministerijos pranešimo spaudai)