
Šioje scenoje šiemet grojo UNKLE, "Scissor Sisters", "Muse"
Norėčiau palyginti su “Be2Gether”, bet negaliu. Niekada jame nebuvau. Per tuos metus, kai vyksta šis lietuvių rengiamas festivalis, manęs niekas prie Baltarusijos sienos nepatraukė.
Galima mane kaltinti kaimietiškumu, kad domina “ne geriausią muzikinį turinį pateikiantys, o gražiame gamtos kampelyje, būtinai šalia vandens telkinio” (“Festivalių (ne)kultūra”, IQ, 2010 m. liepa) vykstantys renginiai, tačiau jau antrus metus iš eilės nugali ant Baltijos jūros kranto Latvijoje rengiamas “Positivus”.
Tačiau ne jūra patraukia. Pernai bilietą įsiūlė “Moby”. Šiemet galvojau riboti vasarinių pramogų biudžetą ir pasitenkinti Varšuvoje vykusiu AC/DC koncertu, bet kaip atsispirti, kai latviai vilioja “Muse”?
Nesupraskite klaidingai. Vis dėlto didžiausias tokių festivalių malonumų – ne gulėjimas paplūdimyje ir besaikis alaus gėrimas laukiant vėlai vakare pasirodysiančių žvaigždžių, o vaikščiojimas nuo scenos prie scenos ir pažintys su negirdėtomis grupėmis.
Atradimai džiugina, tačiau bilietus parduoda žvaigždės. O galimybė po šėlsmo nakties iš saulės prikaitintos palapinės kristi į Baltiją suteikia papildomos vertės. Todėl visiškai nesigraužiu dėl 350 litų bilietams ir palapinių miesteliui, 200 litų automobilio kurui, maždaug po 100 litų maistui ir gėrimams. Tiek viskas kainavo dviem žmonėms ir beveik viskas liko Latvijoje (išskyrus pusę degalams skirtos sumos).
Ir nors negaliu lyginti dviejų festivalių, viena mintis nuolat kirba mintyse. Susidaro įspūdis, kad latviai dirba rengdami šventę kviečiamiems žiūrovams, tuo tarpu mūsiškiai bando Dievo pamirštame užkampyje esančiame nuosavame kieme kažką susukti taip, kad galų niekas nerastų.
Dirbantys džiaugiasi būriais žiūrovų ir pajamomis, kiti – skaičiuoja nuostolius.