Nedraugiškas internetas

Keletą dienų buvau Milane. Nieko rimto su drauge neveikėm: pasibastėm po miestą, parduotuves ir tiek. Deja, bet „Prada“ batų nenusipirkom D&G akinių irgi.

Keletas trumpų pastebėjimų apie keliones į šį Italijos miestą. Kolegės rekomenduotas apsigyvenau centrinės stoties rajone ir visiškai dėl to nesigailiu. Iki miesto centro galima nueiti ir pėsčiomis (pirmą dieną tai buvo labai paprasta, antrąją jau naudojomės metro). Jis ten kainuoja vieną eurą, bilietus labai patogu pirkti automatiniuose terminaluose.

Šeštadienį stoties rajone, Mercante gatvėje vyksta turgus, kur daug daržovių, vaisių, mėsos, sūrių ir truputis gariūninių „šmutkių“. Viršuje – nuotrauka iš to turgaus. Apačioje – dar kelios.

Gyvenau viešbutyje „Malta“. Tik vienos žvaigždutės, tačiau tikrai smagus viešbutukas: švarus, netoli centro, netoli metro stotelės, draugiškas personalas ir t.t. Rezervavau per bookings.com. Kolegė rekomendavo naudotis Venere.com paslaugomis – neva ten šiek tiek pigiau už viešbutį gaunasi, tačiau tas puslapis keletą kartų atmetė mano kreditinę kortelę. Esą nepavyko su banku susisiekti.

Naktis dviviečiame kambaryje kainavo 100 eurų. Būtent tą savaitgalį tai buvo vienas pigiausių pasiūlymų. Matyt todėl, kad vyko Milano mados savaitė. Kiek tikrinau kitas dienas – beveik dvigubai pigiau buvo. Deja, lėktuvo bilietai jau buvo nupirkti.

Neesminiai „Maltos“ trūkumai: neturi kavinės ar restorano (vyną teko pirkti parduotuvėje ir neštis į kambarį), nėra interneto (iš kitos pusės – per atostogas tai pliusas), į rozetes įkišti įmanoma tik mobilaus telefono įkroviklius, nešiojamojo kompiuterio laidą būtų galima nebent įkalt koja.

O pats miestas… Anksčiau yra tekę būti Neapolyje. Tai anas miestas man kur kas labiau itališkas pasirodė. Siauros gatvelės, ant virvės nuleistuose kibiruose pirkėjai penktame aukšte iš parduotuvės pirmame kylanti žuvis, džiūstantys skalbiniai… Bet ir Milane gražu – nors matosi daug prabangių parduotuvių krepšius tempiančių rusų ir gatve pėdinantis Žilvinas Grigaitis. Be krepšių, tačiau su akiniais

Tačiau mane ypač žavėjo dviračiai ir motoroleriai bei jiems sudarytos sąlygos tiek važiuoti, tiek stovėti.

Kai ateisite į pagrindinę miesto aikštę prie Duomo katedros – saugokitės „draugystės virvučių“, gėlių ir maisto balandžiams pardavėjų. Nors puikiai žinojau jų darbo metodus,dvi virvutes vis tiek teko įsigyt

Keli vaizdai iš aikštės.

Viena nuotrauka – iš katedros.

Pora šiaip iš miesto.

Milano Malpensa oro uostas man pasirodė vienas klaidžiausių kiek esu buvęs. Atėjęs į pirmo aukšto salę (iki ten atveža autobusas iš miesto – kainuoja 6 eurus į vieną pusę, važiuoja nuo Centrinės stoties) – niekur nerasi nuorodų, kur rasti registraciją į skrydį. Kabančiuose monitoriuose – tik lėktuvo atvykimo tvarkaraščiai.

Užlipęs į antrą aukštą randi ilgiausią eilę žmonių, laukiančių prie apsaugos rentgeno aparatų. Apėjęs ir apžvalgęs eilę iš visų pusių vis dėlto supranti, kad tai skirta tiems, kurie jau įsiregistravo ir jau ruošiasi lipti į lėktuvą – eini dairytis toliau. Kol trečiame aukšte galiausiai randi registracijos skyrių.

Bent jau mums registracija užtruko labai ilgai. Atvykę į oro uostą beveik prieš tris valandas, – vos spėjom į lėktuvą.